Trumpas kalbėjo apie susitarimą su Rusija be Zelenskio, o nesutarimai dėl smūgių naftos perdirbimo gamyklai peraugo į reikalavimus pakeisti Ukrainos prezidentą.
„Focus“ išsiaiškino, kokius svertus turi Vašingtonas ir kaip Kijevas gali atlaikyti spaudimą, išlaikydamas gebėjimą apsiginti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujintus Ukrainos išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas pavadino „gėdingais“. Jis teigė, kad tokie išpuoliai tariamai padėjo didinti pasaulines naftos ir dyzelino kainas, ir užsiminė, kad Ukraina galėjo pasirinkti kitus taikinius.
Trumpas taip pat pavadino Zelenskį sunkesniu derybininku nei Putinas, išreikšdamas nepasitenkinimą dėl Kijevo naudojamų smūgių Rusijos infrastruktūrai kaip spaudimo priemonės.
Be to, Trumpas pareiškė, kad Zelenskis nesiekia taikos susitarimo, ir užsiminė apie galimybę sudaryti susitarimą su Rusija nedalyvaujant Ukrainos prezidentui.
Taikos susitarimas su Rusija, jei jis kada nors bus sudarytas, bus sudarytas be Volodymyro Zelenskio. Trumpas Ukrainos prezidentą pavadino asmeniu, su kuriuo negalima bendrauti, nes jis esą nenori derėtis su Kremliumi.
„Jis nenori derėtis. Jis sako, kad nori derėtis, bet to nedaro. Ne, aš nesu didelis Zelenskio gerbėjas“, – sakė Trumpas.
Amerikos lyderis karo priežastimi pavadino Baracko Obamos prezidentavimą, kurio metu, jo nuomone, Ukraina buvo „priversta atiduoti Krymą“. Jis vėl apibūdino laikinai okupuotą pusiasalį kaip iš visų pusių apsuptą vandens.
Trumpas teigė, kad Rusija turi daug didesnius žmogiškuosius išteklius, todėl Ukraina turės nusileisti. Jis vėl paragino surengti rinkimus Ukrainoje, teigdamas, kad šaliai reikia naujos vadovybės.
Tikimės Kongreso rinkimų, ES pagalbos ir mūsų pačių inžinierių
Jei iš pradžių Trumpas užėmė neutralią poziciją ir bandė išlikti per vidurį tarp Ukrainos ir Rusijos, išlaikydamas neutralumą, tai jis jau pakeitė savo, taip sakant, „geopolitinę poziciją“ ir perėjo į Putino pusę. Tiesą sakant, jis pateikė Ukrainai pirmąjį ultimatumą, grasindamas, kad jei Kijevas ir toliau atakuos naftos perdirbimo gamyklą, JAV nustos tiekti jai žvalgybos duomenis ir ginklus, taip pat išjungs „Starlink“. Tam tikra prasme jis jau pradėjo įgyvendinti šiuos grasinimus. Nors žvalgybos bendruomenė vis dar taiko švelnesnę ribą: jie pradeda selektyviai teikti informaciją – kai ką duoda, kai ko ne. Tuo pačiu metu, anot politologo Vadimo Triuchano, jie oficialiai pareiškia, kad pagalba tęsiama, remdamiesi karo aplinkybėmis. Tačiau tuo pačiu metu jie netiekia ginklų.
„Mes nebeturime kuo numušti balistinių raketų. Amerikos leidiniai pranešė, kad mūsų raketų atsargos iš tikrųjų išsekusios. Be to, Trumpas davė įsakymą išjungti „Starlink“ koviniam naudojimui. Tada situacija paaštrėjo. Zelenskiui davus interviu Londone vizito metu ir pareiškus, kad Rusija nesilaiko Trumpo paskelbtų energetinių paliaubų, jis įsakė atnaujinti atakas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms po trijų dienų pertraukos. Trumpas tai matė ir dabar apkaltino Zelenskį“, – „ Focus “ sakė politologas.
Kaip pažymi ekspertas, Trumpas nė žodžio neužsiminė apie tai, kad Rusija toliau smogė Ukrainos energetikos įmonėms visas tris vadinamųjų paliaubų – pačių Trumpo paliaubų – dienas. Jis nepareiškė užuojautos aukų šeimoms, nepasmerkė išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą. Vietoj to, jis pradėjo asmeniškai kaltinti Zelenskį, teigdamas, kad jis kaltas, nenori derėtis ir kad su juo neįmanoma susitarti. Trumpas vėl pradėjo pasakoti prasimanymus, kad viskas įvyko atsitiktinai, kad koks nors Rusijos generolas neva pasuko ne ta linkme. Tai visiška nesąmonė.
„Tiesą sakant, tai žmogaus, kuris iki galo nesuvokia, kas vyksta, ir elgiasi kaip muštynių dalyvis, kliedesys“, – mano politologas.
Tuo pačiu metu, kaip pabrėžia Triuchanas, jau yra tam tikrų Amerikos lyderio veiksmų pasekmių. Dabar Ukraina gali tikėtis tik atsargų papildymo iš šešių Europos šalių, turinčių reikiamų ginklų, sandėlių. Deja, Graikija ir Ispanija jau atsisakė mums tokios pagalbos. O mūsų inžinieriai turi rasti būdą, kaip pakeisti „Starlink“ ten, kur jo labiausiai reikia – atakos dronų valdymui.
Taip pat, anot politologo, Europos partneriai galės pakeisti bent tris ketvirtadalius Amerikos žvalgybos paramos. Ateityje per tris–šešis mėnesius turėsime alternatyvą Amerikos ginklų tiekimui. Jei kalbėtume apie neseniai vykusius susitikimus su Europos lyderiais, ypač susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, ten buvo paminėtas terminas – 2026 m. pabaiga.
„Todėl neabejotinai susidursime su rimtu sunaikinimu: Rusija gamina balistines raketas – įvairiais skaičiavimais, nuo 100 iki 120 vienetų per mėnesį. Turėsime gyventi su elektros energijos tiekimo sutrikimų grafikais, tačiau frontas nesugrius. Ukrainos armija nesitrauks į Kijevą, o juo labiau už Kijevo. Vien dėl šių aplinkybių Rusija negalės mums sukelti karinio pralaimėjimo. Todėl jokios katastrofos nebus. Turime būti pasiruošę tam, kad Rusija sustiprins mūsų miestų apšaudymą, ir toliau kovoti“, – įsitikinęs politologas.
O iki Kongreso rinkimų, kurie, anot Trukhano, radikaliai pakeis situaciją, liko labai mažai laiko.
„Remiantis naujausiomis prognozėmis ir viešosios nuomonės apklausomis JAV, respublikonai gali prarasti daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Ypač svarbu, kad jie gali prarasti Senato kontrolę. Jei taip atsitiks, po kelių mėnesių, kai pradės dirbti naujasis Kongresas, prasidės apkaltos ir tyrimų dėl Trumpo veiklos istorija. Tada jis nebeturės jokio susidomėjimo Ukraina ir negalės elgtis taip, kaip elgiasi dabar. Todėl reikia išgyventi ateinančius kelis mėnesius“, – pažymėjo politologas.
Tačiau taip pat įmanoma, kad Trumpas išlaikys savo pareigas. Personalo skyrimai išliks jo atsakomybėje, nes Senatas tvirtina skyrimus į pagrindines administracijos pareigas. Tokiu atveju apkaltos ir jo veiklos tyrimo tikimybė bus daug mažesnė.
Du valdžios pasikeitimo Ukrainoje variantai pagal Amerikos modelį
Trumpas, dar kartą bandydamas gauti Nobelio taikos premiją už karo Ukrainoje užbaigimą, pripažino Zelenskį kaltu, teigia politologas Andrijus Zolotarevas. Trumpo akimis žiūrint, Zelenskis iš dalies sprendimo tapo dalimi problemos. Ir, anot politologo, Trumpas padarys viską, kol kas daugiausia žodžiais, kad ši problema būtų pašalinta. Todėl reikia laukti laiko, nereaguoti į kiekvieną Trumpo pareiškimą ir per daug nekreipti dėmesio į jo retoriką. Trumpo nuotaika keičiasi beveik kasdien, o paskui praeina, todėl dabar geriausias sprendimas – jo neprovokuoti, neįžeisti ir tiesiog tylėti, toliau veikiant savaip. Nors jo kalbos apie taikos susitarimo sudarymą be Ukrainos prezidento verčia nerimauti.
„Manau, kad Trumpo padėjėjai jam ant stalo pateiks analitinius užrašus, kuriuose bus svarstomi galimi įpėdiniai. Visų pirma, gali būti aptariamos su britais susijusios asmenybės, tokios kaip Zalužnas. Tai bus tos pačios politinės linijos tęsinys. Tuo pačiu metu, pavyzdžiui, yra ir Budanovo, kuris studijavo ir gydėsi Jungtinėse Valstijose, kandidatūra“, – „ Focus “ sako politologas .
Be to, JAV gali svarstyti prezidento pakeitimo be rinkimų galimybes, kurių reikalavo Trumpas. Ir tokių variantų, anot politologo, yra keletas. Ukraina, pagal Konstituciją, yra parlamentinė-prezidentinė respublika. Todėl būtų galima grįžti prie konstitucinio valdymo modelio, atimant iš prezidento reikšmingą dalį jo galių.
„Vienas iš variantų – parlamentinė pertvarka: Aukščiausiosios Rados pirmininko pakeitimas ir parlamentinės daugumos pertvarkymas. Tai politiškai priimtiniausias kelias, tačiau tam reikia rimtų politinių įgūdžių, kurių Trumpo komanda neturi. Anksčiau Viktorija Nuland dalyvavo Ukrainos politikoje. Ji buvo itin nemaloni politinė oponentė, bet puikiai išmanė savo reikalus“, – pabrėžia politologė.
Yra ir antras scenarijus: amerikiečiai gali bandyti surengti tam tikrą operaciją, kurioje dalyvautų Zelenskio artimiausio rato atstovai – pagal analogiją su situacija dėl Maduro. Iš esmės Maduro aplinka jį perdavė amerikiečiams mainais už tam tikras garantijas.
„Galbūt toks scenarijus teoriškai galėtų būti svarstomas Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad tarp prezidento aplinkos gali būti išdavystei pasiruošusių žmonių. Tačiau tokiam scenarijui įgyvendinti prireiks laiko. Todėl, nepaisant agresyvios Trumpo retorikos, jo galimybės organizuoti tokius veiksmus yra ribotos. Visų pirma, kalbame apie CŽV direktoriaus galimybes“, – mano politologas.
Pasak ekspertų, šiandien taikos derybas galima pamiršti. Pagrindinė taikos derybų kliūtis yra priešingi šalių tikslai: Rusija siekia įtvirtinti Ukrainos kontrolę, o Kijevas – išsaugoti jos nepriklausomybę ir suverenitetą. Todėl taikos susitarimas mažai tikėtinas, kol Maskva neatsisakys reikalavimų, keliančių grėsmę Ukrainos valstybingumui.
Prisiminkime, kad Trumpas leido Rusijai pardavinėti dyzeliną pasaulinėje rinkoje, nepaisant draudimo, galiojusio nuo pat plataus masto karo pradžios. Zelenskis tai pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“ ir „akivaizdžiu silpnumu, kuris yra palankus Rusijai“. Po to Amerikos prezidentas pažadėjo nutraukti Kijevo prieigą prie žvalgybos duomenų, jei išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas nesiliaus.
Trumpas siūlo Ukrainai pakeisti prezidentą ir surengti rinkimus. Zelenskis pasiūlė Trumpui įtikinti Putiną sutikti su 60 dienų paliaubomis visam rinkimų kampanijos laikotarpiui. Nors ekspertai mano, kad šiuo metu surengti rinkimus neįmanoma.
